- vikst
- vi̇̀kst išt. Šuõ úodegą vi̇̀kst.
.
.
vikst — vìkst interj. Jn(Kv) 1. NdŽ, DūnŽ mostelėjimui nusakyti: Šuo uodegą vìkst vikstelėjo DŽ. Šuns uodega vìkst KŽ. Vìkst [kregždė] uodegytę, vìkst tupėdama ant stulpo Grž. ^ Šuo šunį, šuo uodegą, uodega vìkst (juok. viens nuo kito siunčia, o… … Dictionary of the Lithuanian Language
viks — vìks interj. RŽ, NdŽ žr. vikst: 1. Ms ^ Mykolas liepė Jonuo, Jonas Petruo, Petras šuniuo, ans su uodega vìks, ir po visam (juok. kai vienas kitam liepia dirbti, o visi tingi) Yl. Šuo šunį, šuo šunį, šuo uodega vìks Slnt; S.Dauk. 2. [Kielelė]… … Dictionary of the Lithuanian Language
biri — bìri interj. bir (kartojant nusakomas byrėjimas): Tik bìri bìri – nagi maišas kiauras Srv. ^ Viau viau meška, biri biri kaulai, vikst vikst uodega (su mintuvais linus mina) Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
storas — 1 storas, à adj. (3) K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. kurio didelis atstumas tarp abiejų plokštumos paviršių; pršn. plonas: Popierius storas SD241. Storas audiklas, storà lenta, bet drūktas rąstas, žmogus Jn. Storà skarda J. Iš storõs balanos daugiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
turst — tùrst interj. NdŽ, tur̃st NdŽ; KGr74, LTII70 1. užpakalio atkišimui nusakyti: Subine tur̃st ir eina sau Snt. 2. NdŽ veiksmui, atliekamam atkišant užpakalį, pasitursinant, nusakyti: Nuėjo į kamputį, tùrst atsisėdo Skr. Ta nieko nesitvarkė, ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
vikstumas — vikstùmas sm. (2) J.Jabl(Vlkv), NdŽ žr. vikstimas: Gerk, seselė, vikst visą, gerk, širdelė, vikst visą, tai ma[n] gražu pažiūrėt į stiklelio vikstùmą JD1329 … Dictionary of the Lithuanian Language
vitingst — interj. apie lakštingalos giesmę: Vitingst vitingst, vikst vikst LMD … Dictionary of the Lithuanian Language
įtempti — įtem̃pti, ia, į̃tempė K; L 1. tr. Mž517, Q50, H157, Sut, N, I, M, LL97,98 Amb, Š, Rtr, KŽ, Pns tiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
drūtas — drūtas, à adj. (3) 1. SD179, SD147, And, Rk, Rsn storas (apie apvalų); prnš. laibas: Kurs ne tęvas, tas drūtas J. Pati laiba, o blauzdos drūtos Krs. O, jis drūtas, net rankomis apimt negalima Žž. Kai toks drūtas sienojas, tai gal abudu… … Dictionary of the Lithuanian Language
dundulis — 2 dundùlis, ė smob. (2) 1. tuščiakalbis, greitakalbis: Merga dundùlė dunduliavo, kol vyrą gavo J. Alutis dundùlis, arielka šnekulė Š. 2. B, K storulis, storpilvis: Tas dundùlis tuoj vikst iš vežimo ir ritasi į pakalnę Ss. Mūs Ona ištįsus kaip … Dictionary of the Lithuanian Language